Italijos Respublikos diena
Nuo 2000 m. pr. Kr. iki 1000 m. pr. Kr. indoeuropiečių tautos toliau imigravo. Laikotarpis nuo 27 m. pr. Kr. iki 476 m. pr. Kr. buvo Romos imperijos laikotarpis. XI amžiuje normanai įsiveržė į pietų Italiją ir įkūrė karalystę. XII–XIII amžiuje ji buvo padalinta į daugybę karalysčių, kunigaikštysčių, autonominių miestų ir mažų feodalinių teritorijų. Italija buvo susiskaldžiusi. Be karalysčių, kunigaikštysčių, popiežiaus jurisdikcijų ir daugybės mažų feodalinių teritorijų, tokiose vietose kaip Venecija ir Genuja buvo įsteigtos autonominės miestų valstybės. Iki XV ir XVI amžių Italija patyrė precedento neturintį literatūrinį ir meninį klestėjimą ir tapo Europos „Renesanso“ gimtine. Nuo XVI amžiaus Italiją okupavo Prancūzija, Ispanija ir Austrija. Vis dar suplėšytas. Siekdami nacionalinio susivienijimo, Italijos žmonės toliau kovojo su užsienio agresija ir feodaliniu valdymu. Italijos karalystė buvo įkurta 1861 m. kovą. 1870 m. rugsėjį karališkoji kariuomenė užėmė Romą ir galiausiai užbaigė suvienijimą.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1914 m., Italija iš pradžių tapo neutrali, o paskui paskelbė karą Vokietijai ir Austrijai sąjungininkų Britanijos, Prancūzijos ir Rusijos pusėje ir laimėjo. 1922 m. spalio 31 d. Musolinis sudarė naują vyriausybę ir pradėjo įgyvendinti fašistinį valdymą. Kai 1939 m. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, Italija iš pradžių buvo neutrali. Vokietijai iškovojus pergalę Prancūzijoje, 1940 m. birželį Italija prisijungė prie Vokietijos ir paskelbė karą Britanijai ir Prancūzijai. Musolinis buvo nuverstas 1943 m. liepos mėn. Tų pačių metų rugsėjo 3 d. karaliaus paskirtas Badoglio kabinetas pasirašė paliaubų sutartį su sąjungininkų valstybėmis. Italija besąlygiškai pasidavė ir spalį paskelbė karą Vokietijai. 1946 m. birželį buvo surengtas referendumas, oficialiai paskelbęs monarchijos panaikinimą ir Italijos Respublikos įkūrimą. Po karo Italijos vyriausybė dažnai keitėsi, tačiau vyriausybės vidaus ir užsienio politika pasižymėjo santykiniu stabilumu ir tęstinumu.
