Gaisro monitorius, taip pat žinomas kaip vandens patranka arba monitoriaus antgalis, yra įtaisas, naudojamas gaisrams gesinti, išleidžiant vandenį ar kitas gesinimo medžiagas ant liepsnos. Gaisro monitoriaus veikimo principas grindžiamas dviem koncepcijomis: hidrauliniu slėgiu ir Venturi efektu.
Hidraulinis slėgis yra jėga, veikianti ploto vienetą, kurią sukuria skystis, kai jis yra priverstas per mažą angą arba antgalį. Gaisro monitoriuje vanduo iš gaisrinio hidranto ar kito šaltinio pumpuojamas į monitoriaus įleidimo angą. Tada vanduo teka per daugybę vamzdžių ir vožtuvų, kurie kontroliuoja vandens srautą ir kryptį.
Venturi efektas yra reiškinys, kai skysčio greitis ir slėgis keičiasi jam tekant siaura vamzdžio ar antgalio dalimi. Kai vandens srautas patenka į monitoriaus antgalį, jis praeina per susiaurėjimą, kuris susiaurina srauto sritį. Dėl to padidėja vandens greitis ir atitinkamai sumažėja slėgis.
Dėl to monitoriaus antgalis sukuria didelio greičio vandens srovę, kuri gali būti nukreipta į ugnį. Vandens srovę galima reguliuoti keičiant purkštuko dydį, formą arba atakos kampą. Gaisro monitoriai taip pat gali būti montuojami ant transporto priemonių ar kitų aparatų, kad būtų užtikrintas mobilumas ir didesnis lankstumas.
Apibendrinant galima pasakyti, kad gaisro monitoriaus veikimo principas apima hidraulinio slėgio generavimą ir Venturi efekto panaudojimą, kad būtų sukurta didelio greičio vandens srovė, galinti gesinti gaisrus. Gaisro monitoriaus efektyvumas priklauso nuo tokių veiksnių kaip vandens srauto greitis, purkštukų konfigūracija ir operatoriaus įgūdžiai.
